Aliuminio oksidas yra esminė maistinė medžiaga žmogaus organizmui ir dideliais kiekiais randamas mineraliniuose vandenyse.
Referentinė, po kurios atliekama analizė:
Aliuminio kiekio geriamajame vandenyje nustatymo analizė atliekama jos pačios laboratorijoje pagal nacionalinį standartą SR ISO 8288:2001.
Metodo principas: Aliuminio kiekio geriamajame vandenyje nustatymas atliekamas molekulinės absorbcijos spektroskopijos metodu.
Mėginio atmetimo kanapai – netinkamo mėginio kiekis, mėginys, paimtas netinkamose talpyklose, mėginiai, netinkamai paženklinti ir t. t.
Collection recipient – švarus indas, prieš imant mėginius, indas po plovimo įprastu būdu, plaunamas azoto rūgštimi d = 1,4, praskiestu 1+1, o po to vandeniu.
Mėginio kiekis, reikalingas analizei atlikti - mažiausiai 100 ml.
Perdirbimas reikalingas nuėmus derlių – mėginiai imami polietileno arba polipropileno induose, švarūs. Paėmus mėginius, kuo greičiau parūgštinama 8 ml konc. vandenilio chlorido rūgšties, kad sumažėtų pH ir nesusidarytų kalcio karbonatas. Mėginiai turėtų būti analizuojami kuo greičiau po mėginių paėmimo.
Mėginio stabilumas – šviežiai surinktas vanduo yra stabilus 2 dienas 2-8°C temperatūroje arba 6 valandas aplinkos temperatūroje.
The analysis method – molekulinė absorbcinė spektroskopija.
Pamatinės vertės pagal vandens dėsnį 1)
200
| Parametras / matavimo vienetas | CA value (Didžiausia leistina koncentracija) | Aluminiu, μg/L |
|
Rekomendacijos analizei atlikti/ Pamatinių verčių viršijimo poveikis –
Perteklinis aliuminio suvartojimas vandenyje virsta mineralinėmis nuosėdomis ant vamzdžių ir kenksmingu poveikiu žmonių sveikatai.
Siekiant sumažinti aliuminio kiekį vandenyje, dažnai naudojami filtrai ir specialūs įrenginiai.
Bibliography: LEGEA 458/2002 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais Įstatymas Nr. 311/2004, Vyriausybės potvarkis Nr. 11/2010, Įstatymas Nr. 124/2010 ir Vyriausybės potvarkis Nr. 1/2011
